Į pirmą puslapį

Pamaldumai

Įvairios krikščioniškos maldos praturtina tikinčiųjų gyvenimą, išreiškia evangelines tiesas, padeda jautriau išgyventi asmenišką ryšį su Dievu.

Vilniaus arkikatedroje be Šv. Mišių maldininkai kviečiami dalyvauti įvairių pamaldumų praktikose, kurios pagilina tikėjimą, perteikia maldų paveldo dalį.

Adoracija

Adoracija — tai malda prieš Švč. Sakramentą, per šv. Mišias konsekruotą Duonos gabalėlį, Eucharistinį pavidalą, kuriame jau nuolat pasilieka pats Jėzus Kristus.

Tyliu susikaupimu, giesme, bendra garsiai skaitoma šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresės malda krikščionių bendruomenė palydi kunigų tarnystę. Visi pasauliečiai nuo Krikšto dienos dalyvauja visuotinėje kunigiškoje tarnystėje, nes Kristaus pašaukti malda lydėti ne tik savo gyvenimą, bet ir kitus žmones, savo sunkumus aukoti ant Viešpaties kryžiaus už visų išgelbėjimą. Malda už kitus žmones stiprina tarpusavio ryšius, kuria bendrystę, atveria širdį Dievo malonei.

Kiekvieną ketvirtadienį 18 val. vyksta pusvalandžio trukmės Švč. Sakramento adoracija.

Rožinis

Rožinis — tai meditacija, padedanti drauge su Švč. Mergele Marija apmąstyti Jėzaus Kristaus gyvenimo, mirties ir prisikėlimo slėpinius. Meldžiamasi naudojamas vėrinėlis, kuriuo maldininkas ne tik skaičiuoja „Sveika Marija“ maldas, bet ir šiuo ženklu išreiškia, prisimena visų žmonių kelionę į amžinuosius Tėvo namus.

Kiekvieną trečiadienį bendruomeniška rožinio malda prie didžiojo altoriaus — 17 val.

Dievo gailestingumo vainikėlis

Dievo gailestingumo vainikėlis — tai trumpa malda, kuria šaukiamės Dievo gailestingumo sau ir visam pasauliui. Vilniuje gyvenusi sesuo šv. Faustina turėjo regėjimų, kuriuose Jėzus Kristus 1935 m. rugsėjo 13-14 d. kvietė melstis už klystantį pasaulį ir išmokė šios maldos.

„Tam, kas bent kartą sukalbės šį vainikėlį, bus suteikta malonė, nes mano gailestingumas beribis. Tie, kurie kalbės šį vainikėlį, gyvenime, o ypač mirties valandą, bus apgaubti mano gailestingumo“, — sakė Jėzus.

Kiekvieną penktadienį bendruomeniška Dievo gailestingumo vainikėlio malda kalbama prie didžiojo altoriaus, prieš 17.30 val. šv. Mišias — 17 val.

Kryžiaus kelias

Kryžiaus kelias — tai maldingas Jėzaus Kristaus kančios ir mirties svarbių momentų (stočių) apmąstymas, dažniausiai atliekamas bažnyčioje žvelgiant į specialiai nutapytus paveikslus, vaizduojančius Viešpaties pasiaukojimą. Kryžiaus kelio apmąstymai skatina maldininką prisiminti savo nuodėmes, atgailauti, pasiryžti keistis, atsiverti Dievui, ugdo dėkingumą Jėzui, nes jis už visų žmonių nuodėmes kentėjo, numirė ant kryžiaus ir prisikėlė. Taip kančia ir mirtis liko nugalėta amžiams.

Kiekvieną Gavėnios penktadienį bendruomeniškai meldžiamės prie katedroje pakabintų Kryžiaus kelio stočių — 17 val.

Graudūs verksmai

Graudūs verksmai — tai senoviniai giedojimai apie Jėzaus Kristaus kančią ir mirtį. Jais skatinama apmąstyti tai, ką Jėzus padarė dėl visų pasaulio žmonių — būdamas nekaltas, be jokios nuodėmės, ant kryžiaus už visus atidavė savo gyvybę. Dramatiški, bet paprasti giedojimai stiprina tikėjimą, kviečia į atsivertimą daugybę žmonijos kartų.

Kiekvieną Gavėnios sekmadienį padedant įvairiems chorams giedama prie didžiojo altoriaus po 12.30 val. Šv. Mišių, prie išstatyto Švenčiausiojo Sakramento.
 

aukštyn
Švč. Sakramento adoracija Vilniaus arkikatedroje.
Švč. Sakramento adoracija Vilniaus arkikatedroje.
Kryžiaus kelias iš Vilniaus arkikatedros į Trijų kryžių kalną Didįjį penktadienį. Dainiaus Tunkūno fotografija
Kryžiaus kelias iš Vilniaus arkikatedros į Trijų kryžių kalną Didįjį penktadienį. Dainiaus Tunkūno fotografija
Kryžiaus kelias iš Vilniaus arkikatedros į Trijų kryžių kalną Didįjį penktadienį. Dainiaus Tunkūno fotografija
Kryžiaus kelias iš Vilniaus arkikatedros į Trijų kryžių kalną Didįjį penktadienį. Dainiaus Tunkūno fotografija