Į pirmą puslapį

Mikalojaus ir Jono Kęsgailų bei jų žmonų epitafija

Epitafija įmūryta šiauriniame prieangyje. Ant vakarinės prieangio sienos, prie kurios įrengtos tarnybinės patalpos, marmurinėje lentoje iškaltas Kęsgailų giminės herbas – gulbė, o po juo lotyniškas epitafijos įrašas.

 

Teksto lietuviškas vertimas:

Geriausiajam galingiausiajam Dievui. Sustok, praeivi, ir kol žiūri, kas guli, nesistebėk, kad perskaitysi tiek daug vardų tarsi dieviškos valios ženklų, ir [sužinosi] apie šlovingus tų darbus, kurie yra neaprašyti ne tiek dėl nedėkingos užmaršties, kiek atsižvelgiant į palaidotųjų kuklumą. Čia guli iš seniausiosios ir vienos iš pirmaujančiųjų Kęsgailų giminės, kilnumu ir pareigybėmis švieisuaiseji: Vitebsko vaivada Mikalojus, Vitebsko kaštelionas Jonas su savo garsiausiomis žmonomis, kunigaikštytėmis Koreckyte ir Radvilaite, vyriausiasis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės iždininkas Andrius Zaviša su šviesiausiąja žmona Valavičiūte, Bokštų grafai Zavišos. Sakau, guli, kurių apgalvotų sprendimų dėka kadaise tvirtai laikėsi valstybė. O kad kartu su jų kūnais nebūtų palaidotas ir atminimas, praėjus daugybei metų po jų mirties, dėkingas to paties vardo provaikaitis Kristupas su savo žmona Tiškevičiūte pastatė šį paminklą ateities kartoms 1700 metų birželio 14 dieną.

atgal  aukštyn  tolyn